Pietų pertrauka, vyrukas, kaip įprastai išeina į lauką ir gatvėje pradeda intensyviai mojuoti skėčiu. Toks vyruko pietų pertraukos „pasirodymas“ kartojasi kasdien. Vieną dieną kolegė neiškentusi prieina prie jo bemosikuojančio ir klausia: „Ką tu čia darai?“. Šis išdidžiai nužvelgia kolegę ir atsako – „Aš baidau dronus!”. Kolegė su nuostaba atsako, kad čia nebūna dronų, į ką vyrukas – „Matai, veikia!”.
Tai sena istorija (šiek tiek pakoregavau šiuolaikiniu stiliumi – originale miesto gatvėje su pagaliu vaikomi tigrai). Ši istorija parodo mūsų kontrolės galios iliuziją.
Kaip manote, kiek tai, ką stengiatės ar esate įpratę kontroliuoti išties yra suvaldoma jūsų? Tas noras kontroliuoti savo dienos įvykius, žmones, aplinkybes kuria didžiulę įtampą, o tuo pačiu ir palengvėjimą, juk AŠ valdau.
Prie sankryžų pėstiesiems įrengti mygtukai yra labiau nuraminimui (pėstysis paspaudęs kontroliuoja situaciją) nei šviesoforo signalui pakeisti. Įdomu, kiek vadovai turi tokių „mygtukų“, kuriuos kasdien spaudo ir mano, kad kontroliuoja? O kiek jų turite jūs?
Galybė gyvenimo įvykių, kuriuos manome, kad kontroliuojame, tiesiog nutinka, tuo tarpu, mes iššvaistome tai, ką turime brangiausio – savo energiją ir laiką. Per didelė kontrolė pavojinga ir tuo, kad gali sukelti nusivylimą ir net kančią, nuslopinti lankstumą ir realų situacijos matymą pokyčių akivaizdoje.
Todėl susifokusuokime į:
- Savo reakciją ir išmintingą pasirinkimą spręsti ir veikti, užuot kiekviename žingsnyje „kontroliuoti“ įvykius.
- Santykį su žmogumi ir jo supratimą, užuot vis bandant žmogų sukontroliuoti.
- Į tuos kelis dalykus, kurie išties svarbūs ir mūsų galioje suvaldyti.
- Ir į savęs pažinimą bei kritinio mąstymo treniravimą, kad suprastume, kada jau kontroliuojame, kad nusiramintume.
Na, o dabar, apie minčių kontrolę. Įsivaizduokite, jūsų kiekvieną mintį pradeda girdėti šalia esantys. Kaip manote, ar pavyks jums suvaldyti mintis? Kiek ir kokių pastangų tai pareikalaus?
Kol dar neturime minčių „skaitytuvų“, pabandykite vieną dieną pakontroliuoti savo mintis. Įdomu bus išgirsti, kaip jums sekėsi. Gali nutikti ir taip, kad gana greitai numosite ranka ir pasakysite sau – „Velniop tą minčių kontrolę! Tai neįmanoma!“.
Ir gali būti, kad jūs atsipalaiduosite, suvokdami, kad esmė yra ne kontroliuoti mintis, t.y. kaip nors jas „surūšiuoti“ – kuri tinkama, kuri ne, kurią sureikšminti, kurią paslėpti (tik kad niekas nepastebėtų), kuri kvaila, o kuri geneali…, esmė yra priimti tai, kad minčių buvo, yra ir bus visokių – labai keistų, kartais žiaurių ir nešvankių, o kartais „pūkuotų“ ir malonių, įdomių ir nuobodžių… ir tai normalu.
Paklauskite savo aplinkos žmonių – ar jiems kartais neateina keistų, nepadorių ar „be ryšio“ minčių – įtariu, kad 100 proc. atsakymų bus, kad ateina. Tik čia kaip gyvenime – jūsų sėkmė ir laimė priklauso pagrinde ne nuo jums nutinkančių įvykių, o nuo to, kaip jūs reaguojate į įvykius, ir kaip jūs reaguojate į užklystančias mintis.
Vienas efektas, kuomet susitapatiname su mintimis – mintis, kuri kilo mano galvoje, ir esu AŠ. Tuomet viduje susigeneruoja tiek daug: ir baimių, ir nerimo, ir kaltės, ir gėdos, ir pykčio, ir nusivylimo, ir arogancijos…galite dar ir patys papildyti. O štai jeigu, priimsite mintis lyg skaitytumėte straipsnį ar knygą, kur galite pasibraukti jums prasmingą ir vertingą žinutę – mintys gali tapti tikru lobynu.
Primenu, nesistenkime tapti ta viena išmintinga žinute/mintimi, karts nuo karto vis vien įspruks kokia netikėta „išdykėlė“, kuri net gali „pasilabinti“ ir su aplinkiniais.
Mes apribojame ir suvaržome savo asmenybę bandydami suvaldyti mintis – jas surūšiuojant stengiamės iš savęs sukonstruoti kažką dirbtinai, o tuomet iš visų jėgų tai įrodyti pasauliui ir sau. Tai tiesiog išsunkia energiją ir atima iš mūsų kūrybiškumą.
Tad atėjus pavasariui palinkėsiu „neužrakinti“ savo autentiškumo ir kartais leisti sau „padžiazuoti“ – taip galite atrasti puikų savitą ritmą, kuris praturtins kasdieną ir suteiks įkvėpimo.
Su pavasariškom mintim,
Jolita Knezytė
LinkedIn
