O tam būtina, kad kiekvienas komandos narys būtų atviras.
Deja, komandose vietoj atvirumo dažniausiai vyrauja manipuliavimas (bendraujant siekti nusimatyto rezultato net išsakant ir tai ko iš tiesų nežinai) ir nutylėjimas (faktų, minčių, įsitikinimų, nuomonės, vertinimų, jausmų ir net pojūčių). Priežastis – baimė – būti atviru gali būti nesaugu, gali netekti kontrolės ir pritarimo ar pripažinimo, juk rezultate gali įvykti kas nors netikėto.
Atvirumas reikalingas ne tam, kad įrodyti savo prielaidas esant teisingas, o tam, kad su pagarba kitiems išsakyti jas ir taip stiprinti tarpusavio santykius, ir tuo pačiu neblokuoti savo energijos srauto. Toks atvirumas nėra kontroliuojamas, kaip yra įprasta bendraujant, t.y. kai kontroliuojame atvirumo laipsnį ir artumo lygį. Toks atvirumas kuria saugią aplinką, žmonėms gera joje, jie pasitiki vienas kitu, o tarpusavio ryšiai joje yra be nereikalingo energijos ir laiko švaistymo.
Štai kokios iškyla dvi problemos, kuomet organizacijoje nutylima:
- žmonių žemas energijos lygis, lyg jie būtų išsisėmę, ir
- prastas komandos narių tarpusavio ryšys, t.y. manipuliacijos, atviros ir slaptos kovos, ir pan.
Kuomet žmogus nutyli tai, kas jo viduje, jo energijos lygis krenta (emocijų, mąstymo, fiziškai, dvasiškai). Kai mes nutylime, mes blokuojame laisvą energijos srautą iš vidaus; tai pasireiškia nuoboduliu ir pasyvumu, rezultate mūsų įsitraukimas slopsta. Tuo tarpu, komandoje norint atlikti savo darbą bendradarbiaujant su kitais, būtina išmokti atskleisti savo norus, poreikius ir ketinimus be dviprasmybių ir be minčių skaitymo.
Santykyje su kitais normalu, kad mes vertiname, turime įsitikinimų ir prielaidų apie kitus, tik dažniausiai apie tai nutylime nuo kitų (netikriname jų ir atvirai neišsakome), tuomet po truputį atitolstam ir nebebūname ryšyje su kitais. Pradedame ieškoti pasitvirtinimo savo vertinimams ar prielaidoms apie kitus ir “randame”, kadangi nesąmoningai kitokį vertinimą bei faktus ignoruojame arba atmetame. Taip tampame “teisūs” ir “akli”.
Sąmoningas žmogus supranta, kad protas nuolat generuoja įvairias prielaidas ir vertinimus apie žmones, situacijas, aplinkybes, ir priima tai nebūtinai kaip tiesą. Jis suvokia, kad visos kylančios prielaidos ar vertinimai yra daugiau apie patį mane, o ne apie kitus. Mūsų vertinimai apie pasaulį pasako mums daug ką apie mus pačius ir labai mažai apie patį pasaulį, t.y. atskleidžia mūsų reakcijas, įsitikinimus, informacijos priėmimo filtrus, nesąmoningus įpročius ir lūkesčius.
Organizacijoje turime du pasirinkimus:
– būti atvirais ir atsiskleisti, kas puoselėja pasitikėjimą ir kyla iš mūsų sąmoningumo
– nutylėti ir manipuliuoti, pasirenkant tariamą kontrolę iš baimės