Pinigai ir pelnas, kaip ir skaičiai, faktai, technologijos, procesai, yra svarbu, tik tai nėra taip įdomu ir taip neįkvepia, kad kasdien aktyviai veikti priimant iššūkius. Energija veikti susigeneruoja viduje, kai kyla emocijos, kai kurstoma vaizduotė, kai suvoki, kad nesi vienas ir tu atlieki kažką svarbaus, kas galiausiai turės teigiamos įtakos mums ir aplinkai, – kai yra įprasminanti vizija.
Skaičius ir faktus mes pamirštame labai greitai, o štai istorijas prisimename ilgai.
Žmogaus protas linkęs kurti istorijas arba susitapatinti su girdima-matoma istorija. Sumanūs vadovai pasinaudoja istorijos galia komandai sutelkti ir išlaikyti dinamikai siekiant ilgalaikių tikslų. Vadovams gerokai paprasčiau užtikrinti darbuotojų įsitraukimą, atsidavimą ir motyvaciją, kai komanda žino ir jaučia prasmę savo veikloje. Vizija padeda ir patiems vadovams palaikyti asmeninį energijos lygį ir motyvaciją.
Ir tai ne vienkartinis aktas arba, kitaip tariant, nuostatomis ar skambiais šūkiais žmonių nesuviliosi – žmonės pasitiki žmonėmis. Darbuotojams iš vadovo reikia dėmesio su vizija, kuomet vadovas kasdienėje veikloje sugeba suteikti aiškumo ir įprasminančios krypties veiklai. Tuo tarpu, vadovų komandai tarpusavyje verta kartkartėmis pasitikrinti: „Ar mes matome prasmę tame ką ir kaip darome? O gal atėjo laikas kitokiai vizijai?“.
Vis dar retai kada išnaudojame didelį žmogaus energetinį potencialą, t.y. vaizduotę ir emocijas siekiant tikslų. Žmonės nori kažkuo tikėti, jaustis įkvėpti ir veikti kažką prasmingo. Kaip Victor‘as Frankl‘as teigė: „Gyvenimas tampa nepakeliamu ne dėl aplinkybių, o dėl prasmės ir tikslo stokos“. Galime perfrazuoti – darbas tampa neįdomus ir sunkus ne dėl aplinkybių, o dėl prasmės ir tikslo stokos.