priklauso nuo požiūrio ir mąstymo įpročių.
Visuomenėje priimta, kad būti atsakingu, reiškia būti geru ir priimtinu kitų akyse, t.y. gauti iš kitų pasitvirtinimą bei kitų lūkesčių atitikimą. Dėl tokio požiūrio daugelis žmonių darbiniuose ir net asmeniniuose santykiuose jaučiasi paviršutiniškai arba įstrigę. Atsakomybės prisiėmimas yra visai kas kita – tai asmeninis gebėjimas atsakyti būnant savo gyvenimo įvykių priežastimi, tuomet atspirties tašku tampa nebe kiti, o aš – tai išlaisvina ir įgalina.
Komandoje pasitikėjimas atspindi atsakomybę. Paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad tai kaip aš mąstau ir kokie manyje kyla jausmai apie kitus priklauso nuo kitų (elgesio, požiūrio, vertinimo ir pan.). Iš tiesų, aš matau kitą žmogų tokį, kokiu aš jį matau, ir tai priklauso nuo manęs. Tai, ar pasitikiu kitais, ar ne, yra mažiau susiję su kitais, labiau su mano gebėjimu reaguoti-atsakyti į tai, ką daro kiti. Tai mano atsakomybėje ir priklauso nuo mano mąstymo įpročių bei požiūrio. Pasitikėjimui atsirasti nėra kito kelio, tik pradėti pasitikėti – surizikuoti. Joks kompetencijos lygis ar įkvepianti vizija, ar vadovo charizma nekompensuos menko pasitikėjimo. O santykiai be pasitikėjimo – tai, kaip telefonas be tinklo ryšio.
Kiekvienas žmogus darbe galėtų būti daug produktyvesnis, jei prisiimtų visą atsakomybę už savo komandos ar santykių, kurių dalimi jis yra, kokybę ir produktyvumą. Juk individualių įsipareigojimų įvykdymas beveik visada priklauso nuo sėkmingų santykių su kitais ir jų darbo. Asmeniškai prisiimant atsakomybę už bendrą rezultatą, darant viską, kad mano indėlis būtų naudingas kitiems, suformuoja efektyvaus bendradarbiavimo įgūdį. Šis asmeninis įgūdis komandoje keičia iš esmės bendradarbiavimo kokybę ir rezultatus.
Bendradarbiavimas virsta lūkesčius viršijančiais pasiekimais, kai grupę žmonių galime apibūdinti – „viena galva su daug rankų“. Tai, kaip komanda veikia kaip visuma, yra didžiąja dalimi vadovo atsakomybė. Štai keletas kritinių aspektų, kurie svarbūs formuojant ir išlaikant komandą, kurie dažnai vadovų klaidingai interpretuojami:
- Komandą labiau apibrėžia ne žmonės, o tai, ką komanda turi įgyvendinti – užduotis yra komandos atsiradimo priežastis. Svarbus bendras aiškumas, kokiu tikslu suburta komanda, kai jis „išblėsta“, komanda pradeda „strigti“.
- Net kai komandos nariai vienas kito nemėgsta, jie gali sėkmingai bendradarbiauti. Kaip? Užuot skatinus narius labiau pamėgti vieni kitus, skatinti įsitraukti į bendro tikslo siekimą taip, kad kiekvienas narys aiškiai matytų priežastį dirbti su kitais, t.y. kaip laimi komandos narys, kai laimi visa komanda.
- Kiekviena komanda pajėgi pasiekti tiek, kiek mažiausiai įsitraukęs-atsidavęs jos narys. Motyvacija komandoje yra daug svarbesnė efektyviam bendradarbiavimui nei tinkamų įgūdžių ar kompetencijų suderinimas. Be to, darbas šiais laikais yra išties daug reikalaujantis, jam atlikti būtina turėti aukštą energijos lygį.