nustokime skaityti kitų mintis ir pradėkime klausytis.
Kaip manote, jūsų klausymosi įgūdžiai geri? O jūsų kolegų, darbuotojų, vadovų? Iš tiesų, dažniausiai kai klausomės, negirdime, kad ir kokie geri būtų mūsų ketinimai ir kad ir kaip mes besistengtume. Priežastis – mūsų protas mums neleidžia, kadangi mes įpratę įsijausti į išgalvotą “paveikslą“, o ne į buvimą su žmogumi ar situacijoje, kuri yra dabar. Mes linkę įsikibti į praeityje padarytus vertinimus apie žmogų ar situaciją, o šie ankstesni vertinimai “nuspalvina“ mūsų emocijas apie tą žmogų ar situaciją dabar, ir net kai analizuojame, nepriimame to kas yra, atsirenkame-filtruojame ir tai darome žaibiškai (tiksliau mūsų protas).
Trejų metų tyrimas atskleidė, kad net 80 proc. žmonių bendravimo sudaro bandymas kontroliuoti tai, kas iš tiesų ne jų galiose sukontroliuoti. Kaip tai vyksta? Susikūrę mintyse kas ir kaip turi būti nuolat siekiame tai pasitvirtinti filtruodami aplinką atitinkamai savo susikurtam matymui ir, jeigu kažkas netinka, nesiklausome, neigiame, teisiame, įrodinėjame, ir taip vietoj realios situacijos suvokimo, girdime tik savo nuomonę apie ją.
Ką tai reiškia? Tai, kad mes žinome ir suprantame gerokai mažiau nei galvojame apie žmones, su kuriais net labai artimai bendraujame, ir apie situacijas, kuriose dalyvaujame. Tad kaip komanda gali dirbti sustyguotai, jeigu dauguma jos narių yra savo “virtualiose tikrovėse“?
Čia padeda požiūrio keitimas. Mokytis išties klausytis-išgirsti būdų yra daug, pvz.: kiekvienoje situacijoje tapti “detektyvu“, t.y. įgusti išgirsti kuo daugiau detalių ir suprasti kuo aiškiau situacijos priežastį-pasekmę; arba įsivaizduoti, kad žmogus priešais mane, žino-supranta-mato kažką tokio svarbaus, kas man gerokai pagelbės gyvenime; arba, niekada nežinai, gal šį kartą kai išties išgirsi kitą, tu pakeisi jo/jos gyvenimą iš esmės.
O svarbiausia, suvokti, kodėl man nepavyksta klausytis, papraktikuoti ir įgusti išbūti, ir pastebėti, kada aš jau esu savo “virtualioje tikrovėje”, o tuomet sugebėti grįžti į situaciją čia ir dabar. Įsiklausymas keičia suvokimą ne tik apie kitą žmogų ar situaciją, o ir transformuoja klausytojo mąstymo kelią – komandoje įsiklausantys vieni į kitus pradeda mąstyti “vienu žingsniu priekyje“.