Pasirodo, kuo daugiau mes mėgaujamės geru gyvenimu: daug maisto, pirkinių, komfortiškos gyvenimo sąlygos, daug gyvų ir virtualių pramogų, o taip pat ir įvairių vaistų nuo ligų ir skausmo, tuo greičiau pasiekiame lūžio tašką, kuomet pradedame jaustis taip prastai, kaip niekad anksčiau. Turtingiausiose pasaulio valstybėse yra didžiausi skaičiai savižudybių, depresijų, nerimo sutrikimų palyginus su mažiau išsivysčiusiomis ir neturtingomis šalimis. Klausimas, kodėl?
Neuromokslininkų atrasta, kad ir malonumą, ir skausmą generuoja ta pati smegenų sritis (primityvioji), ir ne bet kaip, o balansuojant, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp skausmo ir malonumo. Smegenys visuomet siekia išlaikyti balansą, t.y. dažnai ir ilgai patiriant malonumų, jiems pasibaigus, smegenys aktyvuos skausmą, kad grįžtų į balansą – tai vadinama homeostaze – kiekviena gyva sistema siekia išlaikyti savo bazinę pusiausvyrą.
Pvz.: Skaniai pavalgius tiesiog pabūname arba ramiai pasivaikštome, t.y. iškart neneriame į tą patį ar į kitą malonumą (dvigubas desertas, užkandžiai arba naršymas be tikslo internete, socialiniuose tinkluose, rūkymas ir pan.). Smegenys balansą atkuria greitai ir švelniai – skausmo mes nepajuntame, tik lengvą nuobodulį. Šis procesas yra svarbus, nes toks elgesys išlaiko sistemos atsparumą, t.y. gebėjimą greitai atsistatyti. Bet, jeigu mes nedarome pertraukos ir po vieno malonumo seka iškart kitas, ir kitas, arba vis daugiau ir daugiau įninkame į tą patį malonumo šaltinį, tai galiausiai po to patiriame stiprų ir ilgokai trunkantį diskomfortą – jaučiamės lyg visiškai išsunkti, susierzinę, nėra energijos kažką veikti, sunku susikaupti ir pan.
Malonumų siekti mus skatina dopaminas – smegenyse gaminama cheminė medžiaga susijusi su apdovanojimu ir atlygiu. Gamta sukūrė mūsų smegenis taip, kad jaustume malonumą – dopamino išsiskirimas motyvuoja mus veikti ir nesustoti, o tai padidina mūsų išgyvenimo ir dauginimosi tikimybę. Jeigu ne dopaminas mūsų smegenyse, tai mes nei valgytume, nei mylėtumėmės. Tik štai dar visai neseniai tai buvo trumpai trunkantys malonumai ir retai pasitaikantys, o šiais laikais malonumų apstu ir jie lengvai prieinami.
Šiuolaikinio gyvenimo problema – mes turime per daug malonumą skatinančių priemonių ir veiklų, ir į jas nuolat be didesnių pertraukų įsitraukiame, t.y. socialiniai tinklai, skanus maistas, apsipirkinėjimas, nepaliaujantis naujienų srautas ekranuose, nesibaigiantis susirašinėjimas, seksas, alkoholis ir kt. cheminės medžiagos, žaidimai ir lošimai, filmai ir pan., ir net besaikis darbas.
Kuomet mes pakankamai nepalaukiame ir neišbūname ramioje būsenoje (be malonumų ar jų siekimo), smegenims disbalansas į malonumo pusę tampa per didelis ir per ilgas. Tuomet smegenys su didžiuliu kiekiu dopamino nebesusitvarko (juk tai primityvioji smegenų dalis), jos nebesugeba atstatyti pusiausvyros. Balansas išsikreipia ir lieka šiek tiek skausmo pusėje – užsifiksuoja iškreipta pusiausvyra. Štai tada jaučiamės prastai nuolat – atsiranda dopamino stygiaus pojūtis. Ką daro dauguma, vėl įninka į tų pačių malonumų siekį ir tam kartui tikrai palengvėja – sugrįžtama į bazinę pusiausvyrą, tik malonumo pojūtis silpnas arba jo visai nėra.
Nustojus siekti ir gauti malonumų, apninka sunkus slegiantis jausmas, su kuriuo sunku išbūti, nes smegenys sugrįžta tik į iškreiptą pusiausvyrą. Įrodyta, kad ilgainiui taip atsiranda emocinė nejautra – jokie malonumai nebesuteikia pasitenkinimo jausmo, o gebėjimas toleruoti skausmą susilpnėja! Tokiu atveju padės tik dopamino detoksikacija, kitaip dar abstinencija. Priklausomai nuo atvejo ir amžiaus patariama pabūti nuo 1 iki 4 savaičių be jokių stiprių šaltinių skatinančių dopamino išsiskirimą (be tv, be interneto, be mobilaus, be saldumynų, be alkoholio ir pan.) su ramiais pasivaikščiojimais gamtoje įsiklausant į savo kūno pojūčius, su meditacijomis ar mindfulness ar tylos praktikomis, gyvai bendraujant su žmonėmis ir pan.
Po dopamino detoksikacijos atstačius pusiausvyrą dažnai kyla klausimas, o kas dabar? Daug ką kamuoja nerimas, neigiamos mintys ir emocijos, ir net fizinis skausmas. Juk dažniausiai ir įninkame į malonumus vengdami skausmo ir diskomforto, net neįtardami laukiančių pasekmių. Manoma, kad tai susiję su sparčiai prastėjančiomis žmonių emocinėmis ir bendravimo kompetencijomis bei skubotu ir įtemptu gyvenimo tempu.
Nuotolinis bendravimas ir socialiniai tinklai pavertė bendravimą labiau vaizdinių ir įvaizdžio apsikeitimu vietoj idėjų, prasmės, jausmų išreiškimo ir tarpusavio supratimo. Neuromokslininkai pataria dažniau bendrauti gyvai atskleidžiant savo jausmus. O bendraujant nuotoliniu būdu matyti vieni kitų veidus, veido mimikas ir akis. Tuomet smegenyse suaktyvėja sritys, susijusios su artumo jausmu ir priklausymu bendruomenei, ko mums visiems reikia.
Norint patirti visavertį gyvenimą teks pažinti save giliau: ne vengti, o susipažinti su savo nerimu, skausmu, užslopintomis emocijomis ir neįsisąmonintais poreikiais, taip pat, susivokti kas teikia prasmę ir kas ta prasmė man yra. Pažinti save giliau gali būti skausminga, nes atgyja jausmai, kurie buvo nuslopinti, kai kadaise tapo nebepakeliami. Tai nemalonu ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, nes kūne užgniaužtos emocijos yra įsitempusiuose audiniuose, ir kai leidžiame sau patirti ir įsivardijame tą emociją sustingusius audinius užtvindo kraujas ir energija – tai skausminga patirtis. Tačiau netrukus atsipalaiduoja audiniai, skausmas dingsta ir užplūsta maloni išlaisvinanti būsena. Tada ir malonumai įgauna kitą atspalvį…
Žmogui reikia ir dopamino, ir serotonino, ir oksitocino, ir endorfinų – visų keturių cheminių medžiagų, kurios gaminamos mūsų smegenyse sukeldamos malonumo pojūtį. Smegenys „ras būdą jų gauti“ ar tai bus produktyvus, ar destruktyvus būdas. Kadangi šiais laikais kai kurie malonumai yra labai lengvai pasiekiami (ypač skaitmeniniai – nereikia niekaip ruoštis ar planuoti, jie visada po ranka, o algoritmai sukurti taip, kad kuo stipriau įtrauktų), tai didžioji dalis žmonių tuo ir naudojasi, tik nesuvokdami padaugina. Todėl šiandien norint būti produktyviems ir gerai jaustis būtina atskaitomybė sau bei subalansuotai įvairių prasmingų veiklų praktikavimas, kaip pvz.:
- sveika mityba, buvimas lauke gamtoje saulėje, meditacija, veikla, kai mes didžiuojamės savimi ar kiti mumis, kai mus gerbia ir teigiamai įvertina – tai skatina serotonino gamybą;
- prasmingi ir artimi santykiai su kitais žmonėmis, augintinių glostymas, apsikabinimai, intymumas, pasitikėjimas, empatija – tai skatina oksitocino gamybą;
- šokiai ir sportas, masažas, juokas ir verkimas, kūrybinė veikla – tai skatina mūsų kūne natūraliųjų nuskausminamųjų gamybą, t.y. endorfinų;
- na, o tikslų ir malonumų siekimas ir pasiekimai, o taip pat ir šalto vandens procedūros (vienas sveikiausių ir ilgiausiai net apie 4 val. veikiančių būdų), skatina dopamino gamybą.
Yra ir keletas paprastų sprendimų, pvz. judėjimas ir šypsena. Judėjimas turi didelę ir ilgai trunkančią teigiamą įtaką nuotaikai kelti, nerimui slopinti, pažinimo gebėjimui palaikyti, energijai ir miegui. Kuo įvairesnis ir labiau mėgstamas, tuo didesnis jo teigiamas poveikis. Atlikus tyrimus, kai šypsomasi kitiems ar tiesiog sau ir kai kas nors šypsosi mums, smegenyse pradedamos gaminti visos paminėtos keturios malonumą suteikiančios cheminės medžiagos! Štai taip, paprastai – pajudame ir nusišypsome 😊
Prisiminkime, kiekvienas malonumas turi savo kainą, o skausmas ar diskomfortas mums gali būti net labai naudingas (jis visuomet mums praneša kokią nors svarbią žinią).
Saiko ir prasmės jums tame ką darote ir kaip.
Su šypsena,
Jolita Knezytė
LinkedIn
Remtasi:
- Dopamine Nation, Dr. Anna Lembke and podcasts, psychiatrist and author, explores the exciting new scientific discoveries that explain why the relentless pursuit of pleasure leads to pain and what to do about it
- The Huberman Lab podcasts by Dr. Andrew Huberman, a neuroscientist and tenured professor of neurobiology and ophthalmology at Stanford School of Medicine
- How to Design a Life Worth Smiling About, Developing Success in Business and in Life, Darryl Davis is a renowned speaker, life coach, the founder of the results-producing coaching, sales training, and agent marketing platform, The POWER Program.
- Depression and the Body – The Biological Basis of Faith and Reality, Dr. Alexander Lowen practices psychiatry in New York and Connecticut and is the executive director of the Institute of Bioenergetic Analysis
