Asmenybės augimas – skamba gražiai ir daug žadančiai. O ką iš tiesų tai reiškia?
Kiekvienas žmogus apdovanotas laisve, kūrybinėmis galiomis, sąmoningumu, poreikiu suteikti savo buvimui prasmę, ir kiekvienas žmogus siekia augti, tik tai ne automatinis procesas.
Priežastimi arba trigeriu augimui gali būti nusivylimas, išsiskyrimas, prasmės jausmo pasiilgimas, koks nors labai stiprus ir paveikus įvykis arba tiesiog sąmoningas apsisprendimas.
Pirmiausia, manau, verta suvokti, kad asmenybės augimas yra procesas, o ne tikslas, ir jis nėra nei greitas, nei lengvas, nors gali pasitaikyti ir netikėtų proveržių. Jį aptikti ir suvokti nėra taip paprasta, dažniau tik atsigręžus supranti, kad tai ne kažkoks pasiektas rezultatas, bet gilus jausmas ir žinojimas, kad įvykę pokyčiai manyje ir mano gyvenime labiau įprasmina mano egzistavimą.
Asmenybės augimu galima vadinti nuolatinį adaptyvių pokyčių procesą. Adaptyvus pokytis, tai toks pokytis, kuomet mes keičiamės/adaptuojamės taip, kad įveiktume kokį nors iškilusį iššūkį, kurio įveikti jau nepavyksta kartojant didesne apimtimi tai, ką jau darėme iki šiol. Paprastai adaptyvus pokytis apima požiūrio keitimą, kaip prioritetų, įsitikinimų, įpročių, vertybių ir svarbiausių tikslų pasikeitimus.
Ar tas pokytis bus asmenybės augimas ar susitraukimas (neigiamas augimas) nėra iš anksto aišku, nes priklauso nuo konteksto ir nuo to, ką ir kaip mes suvokiame ir kaip interpretuojame. Taip, tai susiję ir su growth mindset.
Kartais „ego išsiplėtimą“ žmonės vadina asmenybės augimu. Ir tam tikra prasme augimas vyksta, tik auga ne asmenybė, o prisitaikėliškas pavaduotojas ir kaukių sergėtojas, kurį painiojame su tikrąja autentiška savo asmenybe.
Manau, verta prisiminti, kad esame didžiausioje tamsoje, kai esame labiausiai užtikrinti, ir labiausiai nušviesti, kai gerokai suglumę.
Pradžia yra įsisąmoninimas to, kas iš tiesų esu, užuot vis bandant tapti kažkuo kitu. Kuo labiau bandome neigti kurią nors savo asmenybės dalį ar savybę, tuo ilgiau išliekame tokie patys (neaugame) arba pakliūname į saviapgaulės (ego) pokyčių pinkles. Gal ir norėtųsi būti tiesiog kitokiais, tačiau tol, kol nepriimsime to, kokie esame dabar, augimas nevyks. Tai gali, ir dažniausia, vyksta palaipsniui, kai pripažįstame kažkurią neigtą ar neatpažintą savo asmenybės pusę. Šiek tiek kitu kampu tai patyrinėti galima ir čia.
Asmenybės augimas yra lyg priartėjimas prie realybės, aiškesnis jos suvokimas:
- Kas ir kaip vyksta mano asmeniniame ir profesiniame gyvenime?
- Kokioje esu aplinkoje, su kokiais žmonėmis, kokiame kontekste?
- Kaip su visu tuo sąveikauju?
- Kaip aš sprendžiu, pasirenku ir veikiu?
- Kokį nerealizuotą potencialą savyje jaučiu?
- Kam pasiryžtu dėl savęs ir man artimų žmonių?
Pats augimo procesas gana subtilus ir itin nekomfortiškas, mat atsiskleidžia tam tikros mūsų priklausomybės, dingsta įprastas vidinis saugumas, neriame į nežinomybę ir neužtikrintumą, į naują patirtį tiek veikimu, tiek vidiniu pajautimu.
Beje, kaip asmenybės mes neaugame vakuume, tai vyksta santykyje-ryšyje su kitais žmonėmis, t.y. kai įvyksta nepatogūs, sunkūs ar net jautrūs, kitaip dar, nekomfortiški pokalbiai. Tai, kaip mes sugebame juos praktikuoti, taip mes ir augame, kadangi tokie pokalbiai veda prie kitokio susitarimo su savimi. Tad būnant vieniems ar užsisklendus savyje, tikimybė augti kaip asmenybei yra labai maža.
Pats geriausias laikas ir vieta asmenybės augimui yra ten, kur dabar esi, su tuo ką turi. Tam nėra amžiaus ar kažkokių gebėjimų apribojimų (tai patvirtina ir smegenų neuroplastiškumas). Jokių ypatingų sąlygų tam nereikia, tik šiek tiek savivokos ir pasiryžimo. Na, išties vertinga ir profesionali pagalba iš coacher‘io ar psichoterapeuto, ar išmintingo žmogaus, padeda ir savirefleksija, ir grįžtamasis ryšys iš aplinkinių, taip pat, ir gilesnės knygos.
O kodėl verta?
- Auga pasitikėjimas savimi.
- Gerėja santykių kokybė tiek asmeninėje, tiek profesinėje veikloje.
- Didėja lankstumas, atsparumas stresui ir gebėjimas susidoroti su iššūkiais.
- Atsiveria platesnės galimybės realizuoti savo potencialą.
- Ir toks, manau, gana svarbus dalykas – stiprėja gyvenimo tikslo ir prasmės jausmas.
Tyrimai atskleidžia, kad laimingi žmonės gana lanksčiai keičia savo požiūrį gyvenimo pokyčių ir grįžtamojo ryšio pasekoje, koreguodami savo nuostatas ir veiksmus priklausomai nuo to, kas veikia, o kas ne.
Manau, asmenybės augimas = tapimas autentiška asmenybe.
Prasmingai,
Jolita Knezytė
LinkedIn
