Laikas, laikas ir dar kartą laikas – kaip greitai sprendžiame klausimus ir neleidžiame problemoms įsišaknyti ir virsti nuostoliais?
Daug organizacijų eikvoja laiką ir pinigus šalinti simptomams, o ne pagrindinei priežasčiai.
Galime turėti stiprų vertybių sąrašą, visus šiuolaikinius „trendus“ atitinkančią motyvacinę sistemą, puikiai aprašytas procedūras ir pareigas, tačiau tai, kaip organizacijoje bendraujame ir komunikuojame, lemia, ar laikomės vertybių, ar jos tėra skambūs žodžiai, ar turime motyvacijos ir atsakomybės veikti ir pasiekti, ar vis ieškome kas dar turėtų padėti ir paskatinti.
Bendravimas yra santykiai, santykiai formuoja kultūrą. Maži „trupinėliai“ neaiškumo, įtampos, susierzinimo, balto melo, baimių, gynybų…, nėra tokie jau nekalti. Visa tai greitai kaupiasi ir virsta mažėjančiu įsitraukimu, komandiškumo trūkumu, vengimu, galios ir manipuliacijų žaidimais, nuolatiniu stresu, o galiausiai prarandamas brangus laikas ir nebepadeda jokios sistemos ar priedai.
Iš esmės, organizacijos produktyvumą apsprendžia tai, kaip greitai juda skirtingų lygių (faktų, idėjų, sprendimų, ir net emocijų) informacijos srautai. O tam didžiausią įtaką turi organizacijoje vykstančios komunikacijos ar, kitaip dar, bendravimo kokybė.
Bendravimo kokybė – tai žinojimas, apie ką kalbėti ir kaip apie tai kalbėti efektyviai (ypač nepatogiose situacijose). Verta prisiminti, kad skiriamas laikas ir pastangos dar nereiškia produktyvumo ir kokybės.
Be atvirumo ir pasitikėjimo kažin ar pavyks turėti tvarius santykius, norimą kultūrą ir sklandžią vidinę komunikaciją. Būtina išmokti atskleisti tai, ką iš tikrųjų galvojame ir jaučiame, ir tai daryti kuomet tai nutinka (neatidėliojant). Išsakyti savo lūkesčius, atskleisti savo suvokimą ir ketinimus, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, išgirsti kitų nuomones ir ieškoti bendro sprendimo. Tuomet „pagauname“ momentą bendradarbiavimo trikdžiams eliminuoti, taip neleidžiant situacijai virsti blogais įpročiais ar problemomis.
Karjeros ir organizacijos sėkmė ar nesėkmės nutinka palaipsniui – pokalbis po pokalbio.
Tikroji organizacijose susiklosčiusių problemų ar kliūčių priežastis dažniausiai yra laiku ir efektyviai neišspręsti klausimai, kadangi buvo keblu apie juos kalbėti ir susitarti. Tie nepatogūs, bet būtini pokalbiai. Puikiai įvaldę nepatogių pokalbių vengimo strategiją jauni darbuotojai – technologijos įpratino juos vengti, „pabėgti“ ir jie toliau bėga iš vienos organizacijos į kitą. Kita vertus, jeigu vadovai neįvaldę nepatogių pokalbių proceso – tai tampa visos organizacijos progreso kliūtimi.
Nepatogūs pokalbiai augina asmenybes, komandas ir organizacijas, nes jie nepaviršutiniški, jie apie esmę, jie apie svarbius sprendimus ir pokyčius, apie jautrius ir kritinius momentus, jie ir apie baimes, ir apie drąsą, kaip mums kartu šias baimes įveikti.
Kuo organizacijoje kokybiškiau bendraujama, kitaip dar, kuo efektyvesnė vidinė komunikacija, tuo labiau visi yra įsitraukę. Didesnis įsitraukimas veda prie didesnio pasitenkinimo ir atsidavimo. O tai skatina komandą greitai mokytis ir veikti.
Tenka pripažinti, kad iš savo įprasto komunikavimo modelio „išeiti” į efektyvesnį pačioms organizacijoms sunkiai pavyksta. Kadangi veikdami komandose mes suformuojame savas rutinas ir viena kitą palaikančias bei kompensuojančias santykių struktūras. Pokytis gali įvykti nutikus stipriam sukrėtimui iš aplinkos (krizė, rinkos sąlygų ženklūs pasikeitimai ir pan.) arba atėjus stipriam lyderiui, arba padedant nešališkam kompetentingam moderatoriui.
Patyręs konsultantas Audrius Ribskis įvaldęs subtilybes, kaip komandas išjudinti, atverti ir paskatinti keisti įsisenėjusius komunikacijos modelius. Sesijų metu kartu komandose pakvestionuojamos įsišaknijusios prielaidos su tikslu pamatyti “nauju žvilgsniu” tarpusavio santykius. Ieškoma efektyvių sprendimų, kurie įprastuose mąstymo modeliuose dažnai būna nepastebimi. Taip komandos nariams atsiskleidžia kita situacijos prasmė, ateina naujų minčių, daugėja pasirinkimo galimybių. Rezultate per sesiją subjektyvios prielaidos keičiamos objektyviomis įžvalgomis ir bendrais sutarimais-įsipareigojimais apie tai, kokio produktyvaus elgesio ir prasmingo tarpusavio bendravimo komandoje norėtume ir kaip tai galime realizuoti.
Nedelskite, kol problemos įsišaknys ir virs nuostoliais, kreipkitės kai tik pradedate pastebėti prastos vidinės komunikacijos simptomus. Galime jūsų situaciją aptarti ir įsitikinti, kas išties būtų vertinga jūsų komandai.
Su paraginimu, Jolita Knezytė – kontaktuokime +370 656 56 777
