Geras vadovas tampa stipria asmenybe ar stipri asmenybė tampa geru vadovu? Kokia čia sąsaja ir ar ji yra? Ar verta man siekti tapti stipria asmenybe, net jei ir neketinu vadovauti? Kas iš esmės yra ta stipri asmenybė?
Vien parašius, jau kyla susižavėjimas – STIPRI… ASMENYBĖ…
Prisiminus gyvenime sutiktus žmones ir tuos, kuriuos dauguma mūsų matome kaip iškilius, principingus ir pasitikinčius savimi, besilaikančius savo vertybių, kuriuos galime pavadinti stipriomis asmenybėmis, toks įspūdis, lyg jie turėtų kažkokį nesuvokiamai tvirtą pagrindą po kojomis, net jeigu jie kažkuriame gyvenimo etape pakliūna į gilią duobę, atranda kaip atsispirti ir vėl pakilti. Kas yra tas tvirtas pagrindas?
Stipri asmenybė geba:
- Prisiimti atsakomybę ne tik žodžiais, o ir veiksmu.
- Stresinėje situacijoje išlikti ištikima savo principams ir suvaldyti ją produktyviai.
- Susitarti ir bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis, net jeigu jie jai ir nepatinka.
- Priimti kritiką, mokytis tiek iš sėkmingos, tiek iš nepavykusios situacijos ir net iš nesusipratimų.
- Nedaryti dramos net ir tose situacijose, kur atrodo, kad be jos išsisukti neįmanoma.
- Vis iš naujo atrasti prasmę ir savo viziją gyvenime (tiek asmeniniame, tiek profesiniame ar verslo).
- Būti atvira, pasitikinčia savimi, įkvepiančia, mąstančia savo galva, aiškiai ir įtaigiai dėstančia savo mintis ir idėjas, ir tuo pačiu, girdinčia ir kitus.
- Ir stipria asmenybe gali pasitikėti.
Kad ir ką apie stiprią asmenybę kalbėtų kiti, kad ir kokioje situacijoje ji bebūtų, jos tvirtas pagrindas yra ji pati – tai atsakomybė prieš save, už save ir savo gyvenimą, ir tai neapsiriboja tik AŠ, o apima ir pasirinktą aplinką (artimieji, komanda). Tokia pamatinė atsakomybė ir tampa tvirtu pagrindu nesvarbu kas dar laukia kelyje.
Stiprybė ateina ne iš išorės, o iš mūsų vidaus. Ji kyla ne iš agresijos ar valdžios, teisuoliškumo ar like‘ų, bet iš vidinio atsparumo, užtikrintumo ir kryptingumo. Šiuolaikiniame kontaktų gausybės ir nuolatiniame „būti šauniais“ bėgime, labai lengva „pamesti“ savastį, ją remianti stiprybė netikėtai „dūžta“ nesulaukus pritarimo ir palaikymo. Susidarė iliuzija, kad tas nuolatinis pripažinimas iš aplinkinių mus daro stipriais, anaiptol, tai daro mus priklausomais ir atima daug energijos, kuri, deja, labiau nudrenuoja nei grįžta mus sustiprinant.
Kas gi padeda auginti save kaip asmenybę ir įgauti tą vidinę stiprybę?
1. Nemeluoti sau. Esu tikra, kad kiekviena stipri asmenybė turi savų niuansų, kurie galbūt ir jai pačiai nėra malonūs ar, kitaip dar, nėra priskiriami prie teigiamų savybių. Ji ne visiems patinka ir nėra tobula. Gebėjimas nemeluoti sau, suvokti ir pripažinti savo silpnybes, tačiau jų nesureikšminti jas slepiant ar beatodairiškai jų vengiant, tai pirmas žingsnis įgaunant asmeninės stiprybės.
Visi mes patiriame silpnumo akimirkų gyvenime, tik kaip greitai ir įžvalgiai šiuos gyvenimo etapus sugebame paversti mus transformuojančia jėga? Gebėjimas nemeluoti sau „suderina vidines stygas”, tuomet ir vėl gali drąsiai su pasimėgavimu atlikti savo kūrinį.
2. Vienuma. Kasdien ar bent kelis kartus į savaitę skirkime laiko sau pabūti vienumoje, tai ne apie vienišumą, o apie leidimą sau pabūti neįtakojamiems kitų (net ir artimųjų, ir be įrenginių), tai laikas įsiklausant ir pajaučiant save.
Kodėl tai taip svarbu? Vienumoje labiau suvokiame savo poreikius ir vertybes, savo silpnybes ir stiprybes, baimes, kurios paskatinta elgtis kaip nesinorėtų, atsiranda aiškumas apie tai, kas mums išties svarbu bei džiugina gyvenime, pradedame pastebėti, kur meluojame sau, kur verta nubrėžti aiškias ribas. Visa tai ramiai įsisąmoninus, tampa lengviau priimti save, ko pasekmė yra vidinė stiprybė ir savo autentiškos asmenybės puoselėjimas.
Beje, tai ar gali ramiai išbūti su savimi vienumoje be trikdžių, parodo, kiek esi taikoje su savimi.
3. Draugai. Turėkime vieną ar kelis artimus draugus, skirkime jiems dėmesio ir vertinkime juos, tuos, kurie išties pažįsta mus, kuriems galime atsiverti bet kurioje situacijoje, kad ir tamsiausioje, galime jais pasitikėti.
Kaip jie prisideda prie mūsų stiprios asmenybės? Jų atviras grįžtamasis ryšys yra aukso vertės, jų palaikymas kritiniu metu gali išgelbėti nuo pražūtingų neapgalvotų sprendimų, jų pagarba ir supratingumas lyg užuovėja nuo įtampos ir nerimo, jų tikėjimas tavo stiprybe įkvepia tapti stipresniais, ir kartais, tik su jais saugu pagaliau pamatyti/išgirsti tai, ką jau laikas pamatyti/išgirsti, t.y. susivokti. Viliuosi, kad kelis ar bent vieną tokį draugą turite.
Įvertink savo santykius su draugais. Jeigu yra tokių, kurie „siurbia“ iš tavęs energiją, negerbia tavęs, įmanomai apribok juos arba nutrauk su jais santykius – tai tavo atsakomybė pasirinkti tave auginančius ar žeminančius santykius.
4. Pauzė. Gebėjimas išlikti ramiai net ir labiausiai „įelektrintose“ situacijose, nereaguoti emocijų pagautiems – sugebėti išlaikyti išminties pauzę. Tai suteikia aiškumo bet kurioje situacijoje ir padeda nepasiduoti kitų įtakai, provokacijoms ar negatyvui, o taip pat, nenukrypti nuo savo vertybinio kelio.
Impulsyvus reagavimas tik padidina chaosą. Jeigu iškart reaguojame, mes neturime aiškaus matymo, mes jį „nuspalviname“ impulsu ir išvaistome energiją įsitraukdami į tai, ko dar nė nesuvokiame. Tikroji vidinė galia slypi gebėjime trumpam atsitraukti ir įsižeminti suvokiant kas čia vyksta ir kas man išties svarbu. Tai ne vengimas ar silpnumo akimirka, tai sąmoningas pasirinkimas trumpam nereaguoti.
Tyloje gali sugrįžti į taikią būseną, pajusti savo laisvę ir galią rinktis kas tau prasminga. Tai svarbus įgūdis, savi-refleksija apie kylančius jausmus, mintis ir norą reaguoti, neteisiant, bet įsisąmoninant – sąmoningas suvokimas kas dabar vyksta manyje ir galimai kitame. Pritarsiu, tam reikia savidisciplinos.
Kartais pauzė/tyla gali tetrukti minutę, o turėti įtakos visam likusiam gyvenimui.
5. Ribos. Nepriimk visko asmeniškai. Dauguma „strėlių“ nukreiptų į tave, tėra tų „strėlių“ savininkų projekcijos ir nesaugumas ar streso išraiška, ir su tavimi mažai ką teturi bendro. Tai gebėjimas atskirti savęs vertę nuo kitų elgesio ar žodžių. Išmok vietoj reagavimo į negatyvumą pasirinkti gilesnį suvokimą to, kas dabar vyksta, ir kartais tiesiog ignoruok „išsišokimą“. Taip galios nesuteiksi kitam, ji liks tavyje. Esmė yra ne apie buvimą teisiu, bet aiškiai ir su pagarba įvardinti savo ribas.
Aiškios ribos būtinos – jos formuoja pilnavertį subalansuotą gyvenimą, požiūrį, kaip kitiems priimti tave, o taip pat, ir vietos skleistis tavo asmenybei. Ir dar, prisimink, tai, kaip tu elgiesi su kitais, užduoda toną, kaip kiti elgsis su tavimi.
6. Galiausiai, stipri asmenybė man asocijuojasi su autentiška esybe ir branda. Visi mes gimėme su autentiškumo gyslele – neišvaistykime šios gyvenimo dovanos. Kita vertus, autentiškumas – tai ne kokia „konstanta“ ar įsivaizduojamas „ikoniškas įvaizdis“, tai procesas, kuris prasideda nuo savęs pažinimo ir tęsiasi visą gyvenimą treniruojant ir vystant jį kaip raumenį.
Išdrįskime pažvelgti į save visokį, pažinkime ir pripažinkime savo kitoniškumą, ir integruokime jį į savo gyvenimą (nenustumkime ir nesuspenduokime jo), išmokime būti komfortiški būdami savotiškais, taip puoselėdami savo autentišką asmenybę.
Nebūtinai mūsų kitoniškumą visi priims, na, be kitoniškumo mus taip pat ne visi priima :D. Esmė, kad gyvenimo kelyje jūsų autentiška esybė jums atvers kur kas daugiau galimybių, įkraus jus energijos veikti ir nepasiduoti – išties sustiprins jus, ir pažadu – nebus lengva, bet prasmės jausmas ir gyvenimo skonis viršys sunkumus.
Šį kartą patiems paliksiu progą atsakyti į pradžioje užduotus klausimus. Na, o jeigu kils noras aptarti tai su patyrusiu ir kompetetingu konsultantu Audriumi Ribskiu, susisiekite +370 656 56 777
Stiprybės linkėdama,
Jolita Knezytė