Mes, būdami tokie protingi, kompetentingi ir intelektualūs, sugebame būti ir neapsakomai kvaili. Taip, taip, kvaili.
Ir problema slypi ne tiek pačiame žmoguje (nors jo sąmoningumo ir kritinio mąstymo lygis čia turi reikšmės), kiek informacijoje, kurią jis gauna-vartoja-įsisavina, ir atitinkamai daro išvadas, kuriomis remiasi gyvenimo kelyje.
Tik žmonės gali bendradarbiauti su daugybe nepažįstamųjų, kurti istorijas ir įtikinti jomis milijonus kitų. Šis mūsų gebėjimas mąstyti-kalbėti-dalintis virto į galingą jėgą, paversdama mus šeimininkais žemėje. Mus visus jungia informacija, tačiau, tuo pačiu, informacija mus ir supriešina. Deja, dažnai šią jėgą naudojame neišmintingai tiek įsisavindami, tiek ir skleisdami.
Kaip viename interviu žinomas istorikas Y.N.Harari teigia: „Jeigu mes geriems žmonėms pateiksime blogą informaciją, tai tie geri žmonės darys blogus sprendimus, ir net, pražūtingus“.
Mes daug kalbame apie sveiką gyvenimo būdą ir longevity (apie mitybą, aktyvaus gyvenimo ir socialinių ryšių svarbą), tačiau mažai apie sveiką informacijos vartojimą ir jos įtaką mūsų protui ir elgesiui, ir net gyvenimo kokybei iš esmės. Panašu, kad jau laikas apie tai kalbėti vis dažniau.
Kuo maitiname savo protą kasdien? Ar tai tėra „skonio stiprikliais“ pagardinti trupiniai iš kažkur, apie kažką, ar tai sąmoningai atsirinkti vertingi šaltiniai šiam mano gyvenimo etapui, kurie mane skatina mąstyti, matyti plačiau ir aiškiau, suvokti reiškinius ir sąsajas. Ir čia kalbu ne tik apie skaitmeninę informaciją ar knygas, o ir su kuo pasirenkame bendrauti.
Kaip dar vienas įstrigęs momentas iš minėto interviu su Y.N.Harari: „Mes nematome realybės, mes matome tik mums pateikiamą informaciją“. O ši informacija, norime mes to ar ne, formuoja mūsų mąstymą, realybės suvokimą ir sprendimus.
Gyvenimas pagrinde yra apie istorijas, kurias kuriame savo galvose. Klausimas, kokia informacija remiantis sukurta mano, tavo istorija? Ar nepastebimai traukiame informaciją lyg iš „šiukšlių konteinerio“ kas papuola? Ar pasveriame jos vertę, kas už jos slypi? Ar sustojame ir pagalvojame, ar ji atspindi realybę? O ar darome pauzes, kad sugebėtume atskirti „pelus nuo grūdų“ ir „suvirškinti“ šią informaciją (tai vyksta būtent tada, kai jos nevartojame – kai mums nuobodu ir kartais net labai nekomfortiška tiesiog būti)?
Atrodo, na kas jau čia tokio? Bet jeigu įsivertintume kiek kasdien gauname negatyvo, smurto ar tiesiog „šlamšto“ informacijos pavidalu, kuris nepasotinamai ryja mūsų laiką ir dėmesį, ir palygintume, kiek gi suvartojame išties vertingos, auginančios ir lavinančios informacijos kasdien? Galbūt paaiškės, kad galėtume būti kur kas išmintingesni.
Ir dar, įdomi Y.N.Harari mintis: „Be tiesos nėra ir laimės. Ji įmanoma, tik kai suvoki tiesą apie save ir tave supantį pasaulį“. Ir ta tiesa, tenka pripažinti, dažniausia nėra patogi ir tokia įtraukianti, kaip melagienos, dramos ar smagios pagražintos istorijos. O ir visame informaciniame triukšme tiesai atrasti tenka pasiraitoti rankoves prasibraunant pro visas „propagandas“. Tačiau peržengus tikro pažinimo nepatogumą įgauni laisvę nuo manipuliacijų, saviapgaulės, ir rezultate, turi kur kas mažiau iššvaistyto laiko ne tam, kas tau išties svarbu.
Kuo toliau, tuo labiau mumis manipuliuos įvairūs išmanūs DI algoritmai, kuo toliau, tuo lengviau bus „įsisukti“ į patinkantį naujienų ar nuomonių burbulą…ir tuo greičiau leisimės apgaunami. Rūpinkimės savo vartojamos informacijos dieta, pasirenkant kiek ir kokį turinį ketiname kasdien vartoti, lavinkime protą, nepatingint pasigilinti, ir būkime „kukliai arogantiški“. Ši frazė yra vadybos guru dr.E.M.Goldratt, kuri reiškia štai tokią mąstyseną – kuklumas skatina įsitikinimą, jog nežinai, o arogancija skatina tikėjimą, kad gali išvystyti suvokimą.
Kaip Goldratt’as yra pasakęs: „Kad ir koks pradinis protinių sugebėjimų ir intuicijos lygis, pratindamiesi blaiviai mąstyti spirale kilsime… Niekada nesakyk „aš žinau“. Tikrink ir dar kartą tikrink, bet nebūk paranojiškas… Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas didžiulius protinius sugebėjimus. Deja, atsiranda kliūčių juos panaudoti. Pasirinkimo laisvės gilioji prasmė yra pasirinkimas nugalėti tas kliūtis.“
P.S. Net, jeigu dėmesingai atsirinksime kasdien vartojamą informaciją, kartais vis vien būsime kvaili, tik jau pasekmės to kvailumo bus ne tokios „skausmingos“ mūsų pačių ir kitų gyvenimams. Kartais verta įžnybti sau primenant – visi mes esame tik žmonės – tie vaikštantys ir kalbantys dvikojai paradoksai.
Laviruojant tarp informacijos srautų,
Jolita Knezytė
LinkedIn
