Ar žinojote, kad komandoje nereikia būti draugais, kad pasiektumėte išskirtinių rezultatų? Dažnai manoma, jog vienas svarbiausių sėkmingos komandos veiksnių yra tarpusavio simpatijos, tačiau realybė rodo ką kitą – tikslas, o ne asmeniniai „like’ai“, yra tas variklis, kuris kuria tikrą komandą ir daro ją efektyvia. Neretai, draugystės trukdo siekti rezultatų, nes nėra kritiško žvilgsnio į vieni kitų veiksmus, disciplina tampa pernelyg lanksti, nepatogūs sprendimai atidėliojami, klaidos išaiškėja gerokai vėliau nei reikėtų, atsakomybės tampa „išplaukusiomis“, ir visa tai gerokai pristabdo produktyvumą ir augimą.
Pabrėšiu, komandoje tikslas nėra būti gerais vieni kitiems, tikslas – komandoje kurti vertę.
Ir net, kai komandos nariai vieni kitų nemėgsta, jie gali sėkmingai bendradarbiauti. Kaip? Užuot skatinus narius labiau pamėgti vieni kitus, skatinkime įsitraukti į bendro tikslo siekimą taip, kad kiekvienas narys aiškiai matytų priežastį ir prasmę dirbti su kitais, t.y. stiprinkime nuostatą – kai laimi visa komanda, laimi ir komandos narys.
Komandą labiau apibrėžia ne atskiri žmonės, o tai, ką komanda turi įgyvendinti – juk užduotis yra komandos atsiradimo priežastis. Ateities vizija ir bendras aiškumas, kokiu tikslu suburta komanda, kritiškai svarbu. Kai aiškumas išblėsta, komanda ima strigti, mat palaipsniui kiekvienas pradeda tenkinti savo interesus, nors lyg ir veikia kartu.
Yra gana populiaru komandose atlikti asmenybės testus, su tikslu geriau pažinti vieni kitus, tik tai mažai kuo prisideda prie bendradarbiavimo stiprinimo. Tai gali būti vertinga individualiai komandos nariui arba vadovui, tačiau bendrai – labai ribotai. Nors vienas kito pažinimas gali stiprinti pasitikėjimą ir ryšį, tačiau apjungia visų pastangas ir aktyviai skatina bendradarbiavimą, motyvaciją, atskaitomybę bei produktyvumą būtent bendras tikslas.
Na, o kuomet nutinka įtempti momentai, komandą „ištempia iš klampių situacijų“ ne asmenybių pažinimas, o aiškus tikslo suvokimas. O kaip greitai „lipame ir ištraukiame“ vieni kitus iš destruktyvių santykių ar netikėtų aklaviečių – tavo ir mano emocinis intelektas.
Paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad tai kaip aš mąstau ir kokie manyje kyla jausmai apie kitus priklauso nuo kitų (elgesio, vertinimo ir pan.). Iš tiesų, aš matau kitą žmogų tokį, kokiu aš jį matau, ir tai priklauso nuo manęs. Tai, ar pasitikiu kitais, ar ne, yra mažiau susiję su kitais, labiau su mano gebėjimu reaguoti-atsakyti į tai, ką daro kiti. Tai mano atsakomybėje ir priklauso nuo mano mąstymo įpročių, požiūrio ir emocinio intelekto.
Kur link aš vedu – stiprios komandos yra tos, kurių nariai aiškiai suvokia komandos tikslą ir priima vieni kitus, kaip asmenybes su savo pilkosiomis zonomis, klaidingais įsitikinimais, savitu požiūrio kampu, ir sugeba tarpusavyje apie visa tai pasikalbėti, taip mokydamiesi vieni iš kitų auga kartu, individualiai įnešdami vertės, kurios niekas kitas įnešti negalėtų.
Yra tokių komandos formavimo veiklų, kurios yra labiau pramoginės ir atpalaiduojančios (teamentertainment’ai), tačiau tikrieji teambuilding’ai dažnai būna kupini iššūkių, po kurių kiekvienas tampa kiek kitoks. Ir būtent tikrieji teambuilding’ai suteikia daug įžvalgų, keičia požiūrį ir stiprina tikrą, nors ir netobulą, komandos dvasią.
Vertę komandose kuriame ne būdami teisūs ar geri, bet būdami atviri, keisdami vieni kitų mąstymo įpročius, matymą ir požiūrį, priimdami kitą kitokį, ugdydami vieni kitų emocinį intelektą ir būdami atskaitingais vieni prieš kitus, nes mums rūpi, kad komandai pasisektų.
Bendras tikslas lyg švyturys, o ar jį pasieksime priklausys nuo to, kaip mes sugebame palaikyti komandiškumą vieni kituose ir savyje. Taip, savyje, nes efektyvus bendradarbiavimas – tai asmeninis įgūdis, bendras ir jaučiamas komandoje jis tampa tuomet, kai kiekvienas narys jį aktyvuoja ir ugdo, ir tikrai, su vadovo įnešama apjungiančia verte.
Kuriant vertę jums,
Jolita Knezytė
LinkedIn
