Gyvenimas ar tik fragmentas?

Neskubėkime patyrimo paversti žodžiais, postais ar vaizdiniais instagrame. Kodėl daug pasakoti ar vaizduoti apie savo gyvenimo įvykius yra žalinga?

Kai nuolat kalbame kam nors ar postiname apie tai, kas vyksta mūsų gyvenime, mes nejučia padarome atskirtį tarp savęs ir to įvykio patyrimo. Tai sukuria atotrūkį nuo realybės. Mes nustojame būti momente, čiumpame jį, sufragmentuojame ir iškart kuriame istorijas apie šiuos fragmentus. Tokiu būdu mes praleidžiame įvykių pajautimą, įsisąmoninimą ir iš to ateinančias įžvalgas.

Atotrūkis nuo realybės / Studio Charisma

Kuo daugiau mes savo gyvenimo momentus įrėminame žodžiais, istorijomis, demonstruojamais vaizdų fragmentais, tuo sunkiau mums juos išties pajusti ir suvokti. Kadangi tokiu būdu padarome atskyrimą iš visumos – iš gyvenimo tėkmės. O juk viskas yra susiję ir mums šį vientisumą gyvybiškai svarbu jausti ir patirti, kad įgautume gyvenimiškos išminties.

Gal ir jums buvo nutikę taip, lyg štai praėjo diena, o jausmas lyg jos visai nebuvo – lyg ji nieko nepaliko manyje? Ar pastebite impulsus iškart nufotografuoti patikusį momentą, apie jį kylančias mintis ir toliau iš to vystomą istoriją, kuria ketiname pasidalinti, ir tai nutinka gal net kasdien?

Taip palaipsniui galime tapti savo gyvenimo aktoriais. Aktorius, kuris atlieka tokį vaidmenį, kad pasirodymas ar veikla papasakojus ar parodžius sulauktų kuo daugiau like‘ų. O kur tuomet ne aktorius, ką jis veikia? Gal todėl vis dažniau pasigirsta, kad „jaučiu tuštumą viduje“?

Ar užuot paviešinus, ar kam papasakojus apie savo patirtis ar dienos įvykius uždavėte sau kada nors tokį klausimą – ko aš tuo išties siekiu, kokią vertę tai man ir kitiems suteiks, ir ar suteiks? Gal nuolatinis nerimas ir kyla, nes nebeliko vietos ne aktoriui?

Tad, mažiau „tauškime“ įvairiais būdais ir priemonėmis apie savo gyvenimo įvykius, o daugiau juos išgyvenkime, pastebėdami, jausdami, atrasdami prasmę momente, suteikdami sau progą įsisąmoninti tam, kas yra, sukurdami erdvės užgimti naujoms įžvalgoms savyje.

Leiskime sau gyventi, o ne tik pasakoti apie savo gyvenimo fragmentus ar vis stebėti kitų.

Momente,
Jolita Knezytė
LinkedIn