Stiprus įspūdis, prikaustantis dėmesį ir skatinantis stabtelėti, traukiantis ir sužadinantis, netobulas, bet tikras ir toks patrauklus, kad išjudina energiją ir kurį laiką išlieka viduje, lyg netikėtai atsiradęs nepaaiškinamas ryšys.
Charizma – sakysite, nuvalkiota ir ne tokia jau ir būtina, tik visgi, kai sutinkama, tokia viliojanti.
Ar esu charizmatiška, sprendžiu ne aš, sprendžia aplinkiniai. Tad ar turiu galimybę įvaldyti tą traukiančią charizmos galią? Kiek pasigilinus ir pastebėjus, tariu – įmanoma. Yra keletas būtinų dedamųjų, kurias perpratus ir įgudus, ir tu tapsi charizmatiška(-s).
Manau, tavoji charizma priartina tave prie autentiškumo. Kodėl taip sakau? Panagrinėkime, kaip gi ta charizma atsiranda? Besigilinantys į charizmos efektą tyrinėtojai nustatė, kad charizmatiški žmonės yra puikiai įvaldę keletą savybių:
- Gyvenime jie turi aiškius tikslus ir stiprų prasmės pajautimą.
- Sklandžiai bendrauja, t.y. išreiškia mintis laisvai, raiškiai, aiškiai ir kongruentiškai (kūno kalba, balsu, emocijomis).
- Spinduliuoja tikru pasitikėjimu savimi – jie priima kitų nuomonę, atviri naujovėms ir iššūkiams, nėra gynybiški, sugeba būti spontaniški.
- Dažnai juos gali pastebėti, lyg jie čia ir dabar – dėmesingi ir įsitraukę į tai, kas vyksta šiuo metu, lyg sureikšmindami momentą.
- Jie drąsūs – jiems natūralu būti kitokiais, kelti nepatogius klausimus, mąstyti „outside the box“, rizikuoti.
- Jie kupini aistros, kadangi jiems svarbios asmeninės vertybės, jomis gyvena ir komunikuoja, jie pilni energijos ir entuziazmo, arba imasi ir atsiduoda veiklai, arba nesiima visai.
- Jų laikysena taisyklinga, jie gerai atrodo (kad ir paprastai, bet neprastai), turi savitą stilių.
- Dar toks pastebėtas dalykas – visa tai sklinda iš jų esybės, šie bruožai neslepia to, kuo charizmatiški žmonės tiki ir gyvena, jie kaip tik sustiprina ir atskleidžia kitiems jų autentiškumą.
Visos išvardintos savybės yra išlavinamos, galbūt paskutinioji yra kiek subtilesnė, kita vertus, paskutinioji atsiskleis pakeliui ugdant visas kitas paminėtas savybes.
Nėra čia taisyklių ar formulės, juk tikroji charizma – tai tavo autentiškumo išraiška į pasaulį, bendruomenę. Autentiškumas reiškiasi per žmones, kurie tapatinasi su tavimi asmeniniu, žmogišku lygmeniu. Jie jaučiasi tam tikru būdu susiję su tuo, kas esi ir kuo gyveni, ką ir kaip transliuoji į aplinką, kitaip dar, ką spinduliuoji visa savastimi.
Kuo arčiau esi to, kas išties esi – autentiška asmenybė, tuo natūraliau pavyksta sukelti charizmos efektą. Iš kitos pusės, ugdant tam tikras savo savybes, galbūt kuriose dar jautiesi nedrąsiai, bet krypsti link jų, pradedi artėti link autentiško savęs, o taip atsiskleidžia ir charizma.
Ir štai tokia subtilybė, negali tiesiog pabusti vieną rytą ir pasakyti sau: „Šiandien aš būsiu autentiška“. Tai nėra tikslas, tai sąmoningas procesas, kai trokštu ir sugebu išlikti kuo arčiau savo esybės, t.y. be apsimetimo ar melo sau, kuo arčiau to, kas man išties svarbu.
Keletas įspėjamųjų ženklų, kad jau nukrypsti nuo savo autentiškumo:
- Kuri draugiškus santykius tik su tais žmonėmis, iš kurių gali gauti kažko, ko tau reikia, ir kurie tau gali būti vertingi ateityje.
- Tau puikiai pavyksta užmegzti trumpalaikius bei profesinius ryšius, bet sunkiai artimus ir tvirtus santykius.
- Lengvai pavyksta esant reikalui įtakoti kitus su tikslu gauti sau naudos ir net nesvarbu kokių pasekmių sukelia ši įtaka.
- Lengvai leidiesi būti įtakojama(-s).
- Sieki kitų pripažinimo ir patikti kitiems, nepaisant to, kaip iš tiesų jautiesi viduje.
- Giliai širdyje jauti, kad nesi atvira(-s) su savimi.
- Santykiuose su žmonėmis jautiesi vieniša(-s) ir negerbiama(-s).
- Darbe jautiesi nuobodžiai, neįvertinta(-s), nepripažinta(-s), lyg ne savo vietoje.
- Tavo asmeninio augimo progresas yra labai lėtas, o ir dėmesio tam neskiri.
- Asmeniniame gyvenime būnant su savimi dažnai kyla nemielas jausmas, atitolusiai jautiesi nuo savo kadaise buvusių gerų ir artimų draugų.
- Trūksta pagarbos sau, lyg kažkoks pasimetimas vertybėse ir jausmas lyg jomis negyveni.
- Bendraujant su kitais išlieka jausmas, lyg visa tai buvo netikra.
Ir dar, jeigu sieki autentiškumo ar charizmos vien dėl skambaus „titulo“, tai nesuveiks. Mes jaučiame vieni kitus, ir dažniausiai, net nesuvokdami kaip, maži subtilūs dalykai mums išduoda, kad štai, priešais mus „apsimetėlė(-is)“. Tad, kad ir kokių išmoktume technikų stipriam įspūdžiui sukelti, be tikro ryšio su savimi, jis bus laikinas ir nepatikimas, nes mus greitai „išaiškins“.
Kai esi autentiška asmenybė:
- Turi principus ir jų laikaisi. Tavimi galima pasitikėti.
- Kalbi apie tai, kas išties tau yra svarbu ir prasminga.
- Sakai ką galvoji ir tuo pačiu suvoki ką sakai, ir pastebi, kuomet jau nukrypsti „į lankas“.
- Sieki atviro grįžtamojo ryšio ir drąsiai priimi pastebėjimus, kur galėtum patobulėti.
- Tavo vidinis pasaulis atitinka išraišką į išorinį pasaulį.
Charizma nėra statiška – ji gali vienu gyvenimo tarpsniu sustiprėti, o kitu ar kitom aplinkybėm, prislopti, ir tai natūralu. Jeigu gyveni savo autentišką gyvenimą, ji tavo gyvenime dažnas pakeleivis. Tik verta įsidėmėti, charizmatiški visiems nebūsime. O ir nereikia.
Nuo ko pradėti? Prisimink kuomet buvai geriausia versija savęs ir tęsk šiuo keliu.
Linkiu atrasti savo autentišką kelią, nes tai kelias, kuriame ne tik charizmai pakeliui, o taip pat ir savirealizacijai bei pilnatvei.
Jolita Knezytė
LinkedIn
