Bene daugiausiai gyvenimui kančios įneša priklausomybė nuo kitų nuomonės, įvertinimo ar pritarimo. Tai nutinka: 
- Kai šypsaisi, nors tau skauda.
- Kai sakai galiu, bet net nedrįsti įsivertinti kaip ir kada.
- Kai linkčioji galva, nors nė velnio nesupranti.
- Kai tuoj pasakysi ką galvoji, bet nutyli, nes kažkam tikrai gali nepatikti.
- Kai susiplanuoji dieną, tačiau atsisakai šio plano, nes kažkam čia pat iš tavęs kažko prireikė.
- Kai nori paprieštarauti, bet pažvelgus kažkam į akis, nuslopini tai savyje.
- Kai rašai postą, kad patiktum, įtiktum ar sužavėtum, bet tame nėra tavo atspindžio ir išraiškos.
- Kai…
Tuomet „ištirpsta“ tavo ribos, o su jomis dingsta aiškumas ir nebepavyksta apčiuopti – o apie ką ir kaip AŠ?
Gebėjimas atskirti savęs vertę nuo kitų elgesio ir žodžių – pamatinis šiai priklausomybei neišvešėti. Ir net jei dažnai „pagauni“ save, kad ir vėl leidausi peržengti kažkam mano ribas, žingsnis po žingsnio gali vėl jas brėžti, kad jos sugrąžintų tau save. Prisimink, tavo gyvenimas – tai ne „paramos fondas“ aplinkiniams, tačiau tai ne dingstis tapti „parazitu“ kitiems.
Asmeninių ribų nustatymas padeda geriau pažinti save ir savo poreikius, padeda jaustis saugiai ir užtikrintai, t.y. apsaugo mūsų psichologinę sveikatą, be to, kuria sveikus ir pagarbius santykius su kitais, mažina konfliktų tikimybę ir padeda išvengti nesusipratimų. Aiškios ribos formuoja pilnavertį gyvenimą, kuriame yra vietos TAU. Išdrįsk gyvenime kurti savo erdvę, tuomet ir kitiems bus drąsu su tavimi, tuomet pavyks pasitikėti savimi ir pamatysi, kaip kiti pasitiki tavimi, ir tai nutiks net kai nuomonės nesutampa ir pritarimo nesulauki.
Pradėk nuo mažų žingsnių. Nereikia iš karto nustatyti visų savo ribų. Tai procesas, kuris užtrunka, o pakeliui ateina daugiau aiškumo ir vidinės ramybės. Tad pradėk:
> Identifikuok savo vertybes ir poreikius. Kas tau svarbu? Kas tau prasminga ir teikia pasitenkinimą gyvenime? Būk sąžiningas su savimi – jei sakai „taip“, kai norėtum sakyti „ne“, tu augini nuovargį ir frustraciją. Išmok sakyti „ne“ – tavo laikas ir energija yra riboti, todėl atsisakyk to, kas nesutampa su tavo vertybėmis ar galimybėmis.
> Nusistatyk ribas – kas tau priimtina, o kas ne; pradėk nuo svarbiausių, kurios labiausiai veikia tavo gerovę. Suprask savo ribų tipus – asmeninės ribos gali būti fizinės, emocinės, intelektualinės, seksualinės ir materialinės. Apsibrėžk, kas nutiks, jei kas nors peržengs tavo ribas (ir čia niekuo dėta arogancija ar storžieviškumas).
> Atpažink savo jausmus – išmok atpažinti, kada jautiesi nepatogiai, išnaudojamas ar negerbiamas. Pastebėk, kada noras veikti yra skatinamas vidinės baimės būti atstumtam, o kada drąsos ir ryžto, ir nuoširdaus noro padėti. Pvz. jei jauti diskomfortą ar spaudimą sutikti su kažkuo, tai ženklas, kad tavo ribos peržengiamos.
> Komunikuok aiškiai ir užtikrintai – pasakyk kitiems, ko tikitės iš tavęs ir ko netoleruosi; vietoj užuominų ar nutylėjimų išsakyk savo ribas tiesiai, bet pagarbiai; vietoj kaltinimų, išreikšk savo jausmus ir poreikius. Nuosekliai laikykis savo nusistatytų ribų, net kuomet tai būna sunku. Prisijaukink diskomfortą, kuris kils pradedant komunikuoti apie savo asmenines ribas. Su laiku nepatogumo jausmas slops, o vidinis aiškumas, tvirtumas ir ramybė stiprės.
Žmonės gali ne iš karto priimti tavo ribas – būk kantrus ir nuoseklus. Tuo pačiu, išlik lankstus – kartais gali prireikti pakoreguoti savo ribas, atsižvelgiant į situaciją. Gerbk kitų ribas – jei nori, kad tavo ribos būtų paisomos, turi elgtis taip pat su kitais.
Kodėl tai taip svarbu? Kadangi mes patys „užduodame toną“, kaip kitiems elgtis su mumis.
Savo erdvės pajautimo linkėdama,
Jolita Knezytė
LinkedIn
